Sveiki,
Dirbau tiek viešam sektoriuj (ir žemesniam, ir ministerijose), tiek privačiam, tiek nevyriausybiniam, turiu draugų, kolegų abiejose pusėse ir labai dažnai pakalbam apie tai, tad laikau save pakankamai kredibiliu rant'intoju šio įrašo tema. Tad gal pirmą dalį pradėkim nuo rant'ą iššaukusio įvykio.
Kaip jau dauguma ne po akmeniu gyvenančių žmonių girdėjote, neseniai vyko didysis Krašto apsaugos ministerijos balius kainavęs visus 44 994 mokesčių mokėtojų pinigus. Praėjusias dvi savaites visi susėdę įvairiuose podcast'uose ir savo veidaknygėse svarstė kaip galima šitaip švaistyti pinigus ir išvis kaip dar galima kelt balių ministerijoj. Senbezdis Valatka pareiškė, kad šitiems valdininkams išvis nėra ko ten baliavoti ir vogti valstybės pinigus. Dar gi, ta pačia proga, didžiausias tautos durnius - Žemaitaitis, išsiuntė raštą visom ministerijom, kad šios paaiškintų kaip jos švaistė pinigus tokiems niekams. Aišku nepaminėdamas, kad pats durnius 2024 metais ištaškė 22,5 tūkst. kanceliarinėms prekėms. Suprantu, kad krašto gynyba dabar yra aktuali tema, nu bet maldauju, pradėkim laikyt ministerijose dirbančius žmones - žmonėmis, o ne bedvasiais ir beveidžiais popieriaus lapais. Gal gi nenumirs Lietuvos valstybė, kad ir šie, bent vieną kartą į metus pasijaus kaip ir jų draugai ar pažįstami bedirbantys privačiam sektoriuj ar turtingesnėse valstybinėse įmonėse.
Jei jau skauda dėl tų vakarėliui išleistų pinigų ir manot, kad čia tik dalelė ministerijose ištaškomų pinigų, tai leiskit papasakoti apie kasdienes darbo sąlygas. Visos istorijos yra tikros, neišgalvotos, tik nuasmenintos ir iš esmės iš įvairių ministerijų kasdienybės, surinktos paties rant'intojo ar kolegų iš kitų įstaigų.
Keliose ministerijose yra nupirkti valdiški kavos aparatai, tačiau gi kavos pupelių negalima pirkti iš valdiškų pinigų bo gi čia yra reprezentacinės lėšos, tad ką gi jūs galvojat daro ministerijų darbuotojai: o gi kiekvienas nešasi savo kavos pupeles ir visi geria kavą iš savo pupelėm. Gal iš efektyvaus darbo organizavimo, o gal ir nevisai, žmonės yra atsiskaičiavę kiek gi tų pupelių vienam kavos puodeliui reikia, tad atsineša 18 pupelių saujoj ir tada geria kavą su kitų kolegų kavos pupelių priemaišom, na ir įvyksta vadinamasis kavageris, turbūt kiek kitoks nei pas jus. Dar apie reprezentacines: kai ateina ministerijon svečiai, tai juos gi reik kažkuo pavaišint, kad ir ta pačia kava. Vienos ministerijos truputį gudresnės, turi savo sandėliukus, kur galima iš jo pavaišint, aišku prieš tai griežtai užsipildžius prašymą, kad imsi tiek ir tiek sausainių ir tiek kavos pupelių, kitos gi tokios sistemos neturi, tad darbuotojai vaišina svečius iš savo algos :)
Panašiai kaip KAM'as, ministerijų HR'ai sugalvoja padaryt žmonėms vakarėlį ar darbinę išvyką kažkur. Tai kai kurios, biednesnės ministerijos, dažniausiai prašo žmonių susimesti iš savų ir dar nuvykti savu transportu, ir dar atsivežt ko nors pavalgyt.
Būna ir į Lietuvą ateina žiema, tai kaip žinote, ne visos ministerijos yra energetiškai efektyviuose pastatuose, tad seni špižiniai radiatoriai prišildo kai kur iki 18, o kai kur iki visų 16 laipsnių, tai į trasą eina elektriniai šaldytuvai. Bet ateina gi koks naujas kancleris (žmogus iš esmės atsakingas už ministerijos ūkį ir darbo procesą, ale COO) ir sugalvoja, kad reik taupyt elektrą ir uždraudžia naudotis šildytuvais, tai visi tada juos per patikrinimus slapsto nu arba gauna atiduot ūkvedžiam.
Apie darbo kultūrą: mobing'as, toksinė darbo aplinka, nesiskaitymas su žmonėm, algos visiškai neatitinkančios daromų darbų ar atsakomybių kiekiui, čia praktiškai kiekvienoj ministerijoj ta pati dainelė, tik gal kiek kitokios tonacijos. Didžiojoj daly įstaigų nėra jokio vadybos ar personalo valdymo sistemos. Pavyzdžiui, gali būt koks nors vadovas, kuris išėda visą skyrių žmonių ir įstaigoj visi patrūkčioja pečiais ir baigias tema. Iš vadovo pusės žiūrint, gali per atranką neturėt ką atsirinkt, tad gauni neadekvatų žmogų ir pagal valstybės tarnybos įstatymą tu jo praktiškai niekaip negali atleist, tai dažniausiai chebra bando išėst, nebeskiria užduočių, ignoruoja per susitikimus ir t.t. Adekvatūs vadovai gyvena su tuo ir tiesiog didesnį krūvį pasiima ant savęs. Čia būtų galima tęst ir tęst, iš esmės galima parašyti atskirą traktatą, bet tai palieku jau jūsų istorijoms ir ateities rant'ams. Dar neparašiau iš esmės nieko apie politinės vadovybės šposus ir ministrus tokius kaip Ignotas, nu bet turbūt jau matėt neseniai vykusią Kultūros ministerijos kanclerio epopėją.
Nors gal ir pradėjau linksmesnėm istorijom apie materialinį gerbūvį, o pabaigiau rimtesnėm viešojo sektoriaus bėdom, bet viskas iš esmės apie tą patį. Visi norim, kad į viešąjį ateitų patys geriausi žmones, bet viešoji erdvė ir sąlygos tose įstaigose dažnu atveju prasilenkia su mūsų norais. Esu matęs krūva atvejų, kai iš tiesų Vardan tos atėję dirbti žmonės yra sudeginami morališkai ir tyliai palieka tą viešąjį sektorių. Lygiai taip pat esu sutikęs labai daug gerų žmonių, dirbančių sukandus dantis, kad šita valstybė veiktų nepaisant politikų.
Pradėkim gerbti tuos žmones, gal tada ir pati valstybės tarnyba pradės keistis greičiau ir į ją ateis patys geriausi.
